Katinas Katinauskas

Katinas gyvena Artotekoje nuo pat pradžių. Viską stebi, su visais draugauja. Nepraleidžia nei vieno užsiėmimo. Kartais mėgsta išeiti pasivaikščioti, bet visada sugrįžta namo. O sugrįžęs, pasistiprina, pasirango, susiranda sau jaukią vietelę, iš kur viskas puikiai matosi, ir joje jaukiai įsitaiso. Taip gali valandų valandas čia kiurksoti, kartais snausti, kartais vos pramerktom akim viską stebėti. Kaskart, kai suskamba durų varpelis, bylojantis apie į Artoteką įžengusį svečią, katinas elegantiškai pakyla, pasiraižo ir skuba jo pasitikti. Jis tuoj pat apuosto atėjusį, muistosi ir nenustygsta vietoj iš džiaugsmo, glostomas ir myluojamas, o kalbinamas – atsako tyliu murkimu.