Apie skrebinimą

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Konsultacijų banke pateikia tokį vertimą:
Angl. scrapbook – liet. iškarpų albumas (žr. B. Piesarsko „Didyjį anglų–lietuvių kalbų žodyną“, 2000, p. 805; atitinkamai angl. scrapbooking yra iškarpų albumų kūrimas.
Tačiau šis vertimas labai ribotas, skrebinimu užsiimantiems žmonėms tai kur kas daugiau nei vien iškarpų albumai. Taigi, visa skrebukių bendruomenė be galo džiaugiasi, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė pasiūlymą bent vartosenoje naudoti žaismingą atitikmenį „skrebinimas“.

Įdomu kodėl būtent toks atitikmuo? O gi todėl, kad kai žmogus būna palinkęs prie darbo stalo ir susikaupęs dėlioja įvairias popieriaus ar audinių atraižas, metalines ar popierines dekoravimo detales girdisi jaukus skrebėjimas... Taigi, kviečiame susipažinti su skrebinimo pasauliu:)

Skrebinimas – tai šeimos ar asmeninės istorijos pasakojimas, tai prisiminimų, brangių akimirkų perdavimas iš kartos į kartą. Tai originalus nuotraukų albumų ar atskirų nuotraukų dekoravimo būdas jas puošiant, kukliai ar gausiai aprašant ir tokiu būdu įamžinant savo, savo šeimos istoriją, atsiminimus, susijusius su svarbiais įvykiais, brangiomis akimirkomis (tai gali būti vaiko piešiniai, pirmoji nukirpta plaukų sruoga, pirmas meilės laiškelis, išdžiovinta gėlė, bilietas į teatrą ar kiną, kelionės bilietai ir t.t.). Tai lyg iliustruotas dienoraštis.
Jau XV amžiuje plito knygos, kuriose buvo rašoma, kaupiama pati įvairiausia informacija. Tiek svorio pokyčiai, eilės, receptai tiek maldos, prisiminimai, kasdienybės aprašymai ir pan. Nesistengdami viso to prisiminti, žmonės tiesiog imdavo ir užsirašydavo bei iliustruodavo savo užrašus. Karalienės Viktorijos laikais ėmė plisti draugystės knygos, kurios buvo kuriamos ne tik sau, bet ir dovanai.
Jaunos moterys kurdavo atminimų knygas bei lankytojų albumus, kuriuose buvo galima rasti svečių parašus, aprašymus, pasakojimus ar prisiminimus. Albumai buvo puošiami įvairiausiomis skiautelėmis, kortelėmis, atvirutėmis, įmantria rašysena, eilėmis ir net šeimos ar asmeninėmis fotografijomis. Tai buvo tarsi užrašinės, kaupiančios kasdienę informaciją, tačiau nepaprastai išdabintos.

Įdomus faktas - Markas Tvenas taip pat buvo skrebinimo entuziastas. Jis skirdavo visą sekmadienį šiam savo laisvalaikio užsiėmimui, vėliau savo išpuoštas knygas parduodavo.

Populiarėti skrebinimas pradėjo 80-aisiais, 90-aisiais. Šiandien matome sunkiai suvokiamą skrebinimui skirtų priemonių įvairovę, įvairiausias šio laisvalaikio užsiėmimo kryptis, rūšis. Labiausia jis paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose bei vakarų Europoje.

Lietuvoje skrebinimo virusas plinta po truputį, tačiau jau galima įsigyti įvairių skrebinimui skirtų priemonių, keliose lietuviškose pokalbių svetainėse rasti informacijos apie šį užsiėmimą, susipažinti su įvairiomis nuotraukų dekoravimo technikomis bei susirasti bendraminčių.

Jau daugiau kaip metai gyvuoja lietuviškas skrebinimo forumas www.scrapping.lt

Egzistuoja begalė skrebinimui skirtų priemonių. Tai ir specialūs popieriai, klijai, rašalai, rašikliai, sendinimo technologijos, popieriaus raižymo būdai, dekoratyviniai puošybos elementai: vinutės, kniedės, gėlytės, segtukai, juostelės, sagutės, lipdukai, metaliniai papuošimai, karpiniai ir begalė kitų. Dažnam tokia prekių įvairovė gali apsukti galvą, tačiau nereikia išsigąsti, skrebinimui galima pritaikyti beveik viską, ką turime namuose. Tereikia tik fantazijos ir nusibrėžti galutinį tikslą.

Skrebinimo darbams labai svarbus aprašymas – rašytinis įvykių, užfiksuotų nuotraukose, bei autoriaus emocijų perteikimas. Aprašymas gali būti ilgas ir nuoseklus, gali būti vos kelios frazės ar žodžiai. Tam tinka naudoti ir eilėraščius, sentencijas.