Per amžius žongliravimas džiugino publiką visame pasaulyje. Kaip meno forma ir kaip pasirodymų ar performancų rušis, žongliravimas ištvėrė daugybę išbandymų. Yra senovės Egipto laikus menantys įrašai, liudijantys apie žonglierius, linksminančius minias žmonių.
Iki šių laikų žongliravimo meno paslaptys perduodamos iš kartos į kartą. Vieni žonglieriai iš savo pasirodymų valgo duoną, kiti visko mokosi patys.
1947 m. buvo įkurta Tarptautinė Žonglierių Asociacija. Jos tikslas - mokyti žongliruoti visus kas turėjo tam polinkį ir motyvaciją. Ši organizacija sukūrė naują žongliravimo paskirtį, ne mėtyti ir gaudyti pragyvenimui, o žongliruoti savo malonumui ar jėgų atgavimui. Organizacijai augant buvo rengiami kasmetiniai susirinkimai ir suvažiavimai. Dabar vyksta skirtingų šalių, žemynų ir pasauliniai žonglierių suvažiavimai.
Šokiai kildinami iš pasaulio genčių šokių. Manoma, kad juos įtakojo Naujosios Zelandijos maorių ir havajiečių šokio tradicijos. Maorių poi kamuoliukai yra šokio instrumentas, kuris yra naudojamas skirtingais būdais, skirtingiems tikslams, tame tarpe, istorijų pasakojimams ir mankštinimuisi. Maorių poi sukimas yra ritmiškas. Nors maorių poi šokiuose nėra tradiciškai naudojama ugnis, tai yra artimiausia ugniniam poi. Ugninės grandinės (fire chains) ir ugniniai poi (fire poi) šiandien yra labai populiarūs Tailande. Juos galima pamatyti ir dideliuose renginiuse ir turistų pliažuose, ir mažuose vakarėliuose. Visų rūšių ugnies šokius ir triukus galima išvysti Tailando Pilnaties šventėje.
Sunku pasakyti kada diabolo žaidimas buvo sugalvotas, bet istorikai sutaria, kad Kinijoje diabolo atsirado jau prieš 4000 metų. Šiandien Kinijoje, kaip ir anksčiau, diabolo yra gaminami iš bambuko, su skylutėmis šonuose, kurios sukelia švilpimą jam besisukant. Graikiškai "Diabolo" reiškia mėtyti (graik. dia bolo - mėtomas objektas). 1906 m. prancūzas išradėjas, Gustave Pillipart, pristatė diabolo pagamintą iš dviejų metalinių puodelių kurių galai apsaugoti guma. Taip buvo išrastas modernus diabolo ir netrukus išpopuliarėjo visame pasaulyje. Labiausiai šis žaidimas prigijo Prancūzijoje ir tapo kone lauko teniso ekvivalentu. Nuo 1810 m. buvo rengiami turnyrai bei steigiami klubai, taip pat šis užsiėmimas tapo labai madingas ir aukštesniojo luomo gretose. Pats paprasčiausias veiksmas, kurį galima atlikti su diabolo yra jo įsukimas ant virvės. Jei smarkiau tampyti pagaliukus, galima pasiekti didesnį sukimosi greitį. Tuomet atliekami įvairūs triukai, mėtant diabolo į orą ar tiesiog jį ritinėjant virve. Įgudęs žonglierius gali sklandžiai jungti triukus nesustodamas. Išmokus žaisti su vienu diabolo galima mokytis su dviem, po to su trimis, keturiais, penkiais..Dabar diabolo dažniausiai būna plastmasiniai, prie jų galima pritvirtinti lemputes ir žaisti naktį. Ugninis diabolo nėra populiarus, tačiau vaizdas, kai degantis kamuolys sukasi aplink kūną ir išlekia į keliasdešimt metrų aukštį, yra tikrai įspūdingas!
Manipuliavimas kipšo lazdele (devil stick)- akrobatinio žongliravimo forma, priskiriama cirko menų kategorijai. Žongliravimo lazdelės palaipsniui evoliucionavo, nes jos jau gyvuoja daug amžių. Tikima, kad jos sukurtos Afrikoje anksčiau nei prieš 3000 metų prieš Kristų, o Egipto kapavietėse randama žongliravimo lazdelių piešinių. Žongliravimo istorikai sutaria, kad “devil stick” keliavo iš Kairo į Kiniją, o vėliau Marko Polo atgabeno jas iš Rytų į Europą.
Žongliravimo lazdelės yra naudojamos Europoje nuo Renesanso laikų. Atsiradus hipiams, milžiniškuose, gamtoje vykstančiuose festivaliuose, atrandami ir nauji modernūs lazdelių dizaino variantai. Šešiasdešimtųjų pabaigoje žongliravimas stipriai išpopuliarėjo kaip laisvalaikio praleidimo forma, net tarp žmonių kurie niekada savęs nelaikys “artistais”.
Į Europą žongliravimas kamuoliukais atkeliavo iš Senovės Egipto. Senovės Romoje atsirado pirmi kėgliai - kuokelės. Kai žonglierius ir kitus artistus išvijo iš Romos Koliziejaus, jie paplito po visą Europą, daugiausiai Anglijoje ir Prancūzijoje.
Ugnies fakelai iššsivystė iš paprastųjų žongliravimo kuokelių. Žongliravimas ugniniais fakelais įspūdingesnis, nes žongliruojant naktį, danguje piešiami nuostabūs piešiniai. Kuo įvairesni triukai, tuo efektingesnis reginys, ir su ugnimi, ir be jos.
Paskutiniu metu ugnies peilio šokis buvo pradėtas naudoti tradiciškame havajiečių ailao (peilio šokyje). Dabar Oahu vyksta kasmetinis Pasaulinis Ugnies Peilio Šokio Konkursas. O Bulgarijos kalnuose Šv. Konstantino dieną vietiniai švenčia vaikštinėdami per ugnį. Paskutiniais metais vyko kovos dėl tradicijos išsaugojimo nuo turizmo industrijos, nes ne kartą žonglierius stebintys sužavėti žiūrovai mėgino prisijungti, tačiau dėl neatsargumo nusidegino. Norint išmokti vaikščioti per įkaitusias žarijas ar sukti ugnį aplink savo kūną, visų pirma reiktų prisijaukinti ugnį, daug treniruotis bei sužinoti keletą paprastų, bet svarbių žongliravimo meno paslapčių ir gudrybių...